top of page

Institucinis smurtas prieš moteris nusikaltimų aukas: ar galime to išvengti?


Iro Michael, Smurto šeimoje prevencijos ir valdymo asociacija, Pagalbos centro vadovė


Institucinis smurtas prieš moteris nusikaltimų aukas reiškia sisteminį smurtą, kuris gali atsirasti, kai auka susiduria su požiūriais ar įsitikinimais, praktika ar politika, kuri skatina struktūrinį neteisingumą ir pažeidžia moterų teises bei jų, kaip nusikaltimų aukų, teises. Institucinio smurto pavyzdžiais gali būti rasistinis ir įžeidžiantis policijos pareigūnų elgesys, socialinių paslaugų marginalizavimas, migrantų aukų politinių ir socialinių teisių pažeidimas, smurtaujančio tėvo elgesio nelaikymas smurtu artimoje aplinkoje prisidengiant tėvų susvetimėjimo teorija, nebaudžiamumo įspūdžio kūrimas dėl švelnių bausmių, netinkamas aukų poreikių bei rizikos įvertinimas ir valdymas ir kt. Akušerinio smurto neatpažinimas, nepakankama prevencija, gydymas ir tyrimai šioje srityje taip pat yra institucinio smurto dėl lyties forma, nes jį praktikuoja medicinos ar paramedicinos, slaugos darbuotojai prieš nėščias moteris ir motinas.


Dėl šių priežasčių aukos praranda pasitikėjimą sistema ir institucijomis, vengia pranešti apie smurtą, dažnai nutraukia bendradarbiavimą su atitinkamomis tarnybomis ir grįžta į smurtinę aplinką. Jos lieka įspraustos smurto cikle ir auga jų bejėgiškumo jausmas. Jų psichinė sveikata labai nukenčia, o kartu didėja nužudymo rizika.


Nepaisant to, smurtas dėl lyties dažnai yra legalizuojamas, o visuomenės tolerancija smurtui nemažėja. Institucinis smurtas nėra tik „blogo“ specialisto/pareigūno poelgis - kiekvienai nusikaltimo aukai ir kiekvienam specialistui, kuris remia aukų teises, institucinis smurtas yra visos paramos sistemos pažeidimas.


Bet ar galime išvengti institucinio smurto?


Stambulo konvencija yra pirmasis teisiškai įpareigojantis dokumentas, kuriuo siekiama apsaugoti moteris ir mergaites nuo visų formų smurto, taikant suderintą politiką ir teikiant jų paramos ir apsaugos paslaugas, vykdant prevencija, atsižvelgiant į lyties aspektą politikoje, vykdant kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir keičiant smurtinį elgesį. Konvenciją iki šiol ratifikavo 39 valstybės, taip pat ir Europos Sąjunga.


Tačiau susidaro įspūdis, kad trūksta vidaus nacionalinės kontrolės mechanizmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią instituciniam smurtui ir taip sustiprinti antrinės viktimizacijos prevenciją. Reikia daugiau tyrimų, siekiant nustatyti rizikos veiksnius – individualius, aplinkos ir sisteminius – kurie gali prisidėti prie institucinio smurto arba jį sukelti. Tuo pačiu metu taip pat būtų naudinga skatinti bendruomenės veiksmus, skirtus institucinio smurto problemoms spręsti ir socialinių tinklų stiprinimui, siekiant užtikrinti aukų teises.

Victim Support Europe – Europos nusikaltimų aukų teisių apsaugos ir sklaidos tinklas – koordinuoja veiksmus per ES finansuojamus projektus, pvz., projektas „2gether4victims“, kurių tikslas – stiprinti pagalbos aukoms paslaugų teikimą ir tenkinti įvairius nusikaltimų dėl lyties aukų poreikius visoje Europos Sąjungoje. Smurtas prieš moteris, įskaitant institucinį smurtą prieš moteris nusikaltimų aukas, yra visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių problema. Profesionalai, dirbantys šioje srityje, turi plėtoti dialogą ir prisidėti prie šios problemos sprendimo.



Comments


bottom of page